ECheSA vasaros stovykla arba linksmybės Zujuose 2008 08 01-04

O buvo viskas taip…

Kelionės pradžia – Vilniaus traukinių stotis, kur pasitikome kaimynus lenkus. Smagiai su visais susipažinom, nes buvo dar nematyti ir negirdėti žmonės, ir išskubėjome į Vilniaus autobusų stotį, iš kur jau turėjome išvažiuoti į Ukmergės rajoną, Zujus. Smagiai sušokome į autobusą, buvo baisingai karšta, autobusas stovėjo gerą laiko tarpą kamštyje, jau manėme, kad neištrūksime, bet galiausiai mums pavyko pasiekti Ukmergę, iš kur mus pasiėmė viena latvių bei viena lietuvių mašina. Visi buvo išbadėję kaip kanibalai, tad puolėme kimšti lietuvių nacionalinę vakarienę su mišrainėmis, zrazais, sumuštiniais ir visu kuo kitu skaniu. Tuomet jau galima buvo ir pradėti pažindintis bei bendrauti. Nuostabiausias žmogutis (bent jau man, bet manau, kad ir kiti man pritartų) buvo jauniausia latvių chemikė Alisa, kuri su mumis visur kur ir dalyvavo. Sekančią dieną pas mus atvyko lektorius Donatas, kuris vedė group-building’ą. Buvo faina, nes užduotys buvo originalios ir visi greit buvo pabudinti po sunkios nakties J. Ko tik mes nedarėm – ir monstrą darėm, ir nuodingą medžiagą likvidavom, ir kiaušiniais mėtėmes. Niekas neliūdėjo ir nenuobodžiavo. Tuomet mūsų laukė latvių nacionalinis vakaras ir… didelis bliūdas šaltibarščių. Latviai po vakarienės buvo paruošę daug linksmų žaidimų su prizais, tad vakaras neprailgo, netgi atvirkščiai…Sekantį rytą kaikuriuos teko žadinti drastiškomis priemonėmis (šaltas baseinas.. J) Mūsų laukė paskaita “Establishing of organization” bei ECheSA įstatų rašymas grupėse. Darbas vyko sklandžiai ir kiekviena grupė pristatė savo sprendimus, nuomones bei idėjas. Tuomet visi nekantriai laukė lenkų nacionalinio vakaro: vieni laukimą malšino žaisdami “Twister” žaidimą, kiti padėjo lenkų vaikinam (nes iš Lenkijos sulaukėm tik vyriškos kompanijos) gaminti maistą. Visi manė, kad 4 vaikinai virtuvėje – tai visiška katostrofa, tačiau nuomonė buvo pakeista 180º kampu. Maistas buvo puikus ir paskutinis mūsų ECheSA vasaros stovyklos vakaras praėjo teisingai, kaip kai kurie žmonės pasakytų – kas nesimaudė prieš tai, buvo išmaudytas, kas nespėjo išsišnekėt per tris dienas, gavo tam puikią progą , o jau juoko buvo tiek, kad galėjai dar pusę ir kitiem išdalint. Nors paskutinįjį rytą visi sunkiai kėlėsi, tačiau viską užbaigęs skanus tortas ir šampanas, bei puikios ateities vizijos visiems pakėlė ūpą, ir visi laimingi išvažiavome namo su pažadais kuo greičiau susimatyti.